
Feto potensial nain 180 husi area rural hetan ona kapasitasaun husi organizasaun Caucus (feto iha Politika) no pronto atu kompete iha eleisaun sukus ne’ebe sei hala’o iha tinan ida ne’e (2016).

Koordenador Programa Capasity Building, Pascoal da Cruz Gomes, hateten kapasitasaun importante tebes atu prepara feto rural sira partisipa iha prosesu dezenvolvementu liu husi sira nia lideransa.
Nia dehan, materia formasaun ne’ebe fo ba feto potensial sira mak kona ba lideransa transformative, diskursu publiku, jestaun administrasaun, advokasia no fundraising, enkoraja sira buka fundus rasik liu husi sira nia kreatividade hodi dezenvolve fali sira nia suku.
“Nune’e bainhira sira sai xefe suku, sira bele iha jestaun administrasaun ne’ebe diak hodi dezenvolve fali sira nia suku,” Koordenador Gomes hateten, iha nia knar fatin Kaikoli, Dili.
Nia hatutan, partisipante sira ne’e mai husi munisipio Ermera, Liquisa, Ainaro, Aileu, Lautem no Manatuto inklui Dili e kada munisipio ema nain 25.
Nia hatutan, formasaun kontinua la’o ba sukus ne’ebe seidauk hetan oportunidade.
Tuir planu governu nian, eleisaun sukus periodu ida ne’e sei hala’o iha fulan Outubro tinan 2016.
Iha parte seluk Observador Politiku, Camilio Ximenes Almeida preokupa ho sistema patriarcal ne’ebe limite feto nia partisipasaun iha publiku, feto halo deit servisu uma laran e servisu publiku ne’e mane nian.
“Ita iha sistema patriarcal ne’ebe kondena maka’as feto nia partisipasaun,” nia preokupa.
Atu garantia partisipasaun feto ho maximu iha prosesu kandidatura, nia sujere organizasaun feto sira mobilize feto sira iha area remotas no enkoraja sira kandidata aan, labele koalia deit iha nivel capital munisipio, tanba la fasil konvense sosiedade.
Eleisaun suku periodu 2009-2015 hatudu partisipasaun feto iha nivel local ki’ik tebes (2% deit), feto nain 10 deit mak sai xefe suku husi 442 sukus no 1.8% feto hanesan xefe aldeia iha aldeias 2225 iha Timor –Leste.
Entretantu Diretora Fundasaun Patria, Laura Pina rekonese katak iha obstaklu oi-oin feto sira hasoru liga ba tradisaun ne’ebe limite feto nia partisipasaun, maibe feto tenke habrani aan atu avansa no apoiu husi parseiru mane sira importante mos.
“Ami harii tiha ona rede servisu ho autoridade municipal sira atu fo despaisu ba xefe sukus atual halo mobilizasaun no enkoraja feto sira nia kandidatura,”nia dehan.
Nia husu feto potensial sira atu brani avansa ho sira nia kandidatura, tanba lei foun fo oportunidade bo’ot tebes ba feto nia partisipasaun.
Antes ne’e Sekretario Estado Apoiu Sosio Ekonomia Feto (SEM), Veneranda Lemos, hateten hasa’e numeru partisipasaun feto iha nivel local, governu fo fiar ba organizasaun feto (Caucus ho Patria) fo kapasitasaun ba feto potensial sira iha sukus no enkoraja sira atu avansa ba eleisaun.
Nia fiar, katak partisipasaun feto iha nivel local periodu ida ne’e sei sa’e maka’as kompara ho periodu 2009-20015.







