Kordenadora Fatin Hakmatek, iha Organizasaun Psychosocial Recovery And Development in East Timor (PRADET), Luisa Marçal hateten profesional saúde nain 34 husi nain 67, ne’ebe hetan formasaun konaba ezaminasaun medical forensic mak sei ativu fo atendimentu ba vitima Violénsia Bazea Jenéru (VBJ) iha fasilidade saúde sira.
Diretur Nasional Saúde na Familia, iha Ministeriu da Saúde (MdS), Vitor Soares hateten governu ho apoia orsamentu husi parseru dezenvolvimentu sira hahu harii infrastutura iha fasilidade saúde balun hodi fasilita atendimentu saúde espesifiku ba vitima Violensia Domestika (VD) no Violensia Bazea ba Jeneru (VBJ) tanba lei kontra violénsia doméstika artigu 22 konaba asisténsia iha hospital fo knar setor saúde atu asegura vitima sira hetan asistensia saúde.
Diretur Geral, iha Sekretaria Estadu Igualidade no Inkluzaun (SEII), Armando da Costa informa katak numeru kazu violensia hasoru feto no labarik feto sira kontinua aas tanba dadus statistika husi Polisia Unidade ba Ema Vulneravel hatudu iha tinan 2019, rejista kazu violensia domestika 1071 no tinan 2020, sa’e ba 1082.
Ofisial Tekniku, iha Sekretariu Estadu Igualidade no Inkluzaun (SEII), Henrique da Silva informa iha tinan 2021, sira halo peskiza konaba kauza ema oho feto no feto tara aan iha munisipiu 12 inklui Rejiaun Administrativu Espesial Oecusse-Ambeno (RAEOA) rezultadu hatudu kauza prinsipal husi kazu sira ne’e mak problema presaun psikologia, ekonomia no sosial-kultural.